žiūrėti


žiūrėti
žiūrė́ti, žiū̃ri (žiū̃ria Kpr, žiū́ro DrskŽ), -ė́jo KBII167, K.Būg, Rtr, , FrnW, NdŽ, , LzŽ, DrskŽ; Q310, H, H206, R, R19,200, , 266, 1113, D.Pošk, S.Dauk, Sut, N, M, L, LL116,276,310, ŠT30,85,199 1. intr. K, 77 akis nukreipti į ką, stengtis pamatyti, žvelgti: Žiū̃riam pro langą – iš jų kamino dūmai rūksta tokie raudoni Nj. Par vieną langą žiūriù, par antrą, kaip katinas uždarytas Skdv. Žiūriù par langą atsikėlus, ar durys užpustytos, ar ne PnmR. Ko tu čia žiū́rai pro langą? Vlkv. Senas pro langą žiūrė́si Pp. Daba vaikai drąsūs, seniau nebuvo drąsūs: mes patys tik par plyšį žiūrė́jom Grž. Žiū̃ria akỹs gyvuliukas, ėst prašo Svn. Baidyk kiek nori, dar atsistojęs žiū̃ri [briedis], ką jam sakai Bsg. Per gatvę eidamas žiūrė́k į visas puses PnmA. Žiū̃ria ir žiū̃ria ant miestelį kaip paukštė lizdan Mžš. Aš žiūriù akysna jam Pb. Kožnas akysna žiū́ro Mrc. Aš žiūriù jam akysna Zt. Žiūri iš padalbų, tarytum vagis būtum Ldk. Aš jau tik žiūriù anai į akis Brs. Ko tep žiū́rai in mane? Smn. Visi atmetę galvas žiūrė́jom į lėktuvą Smn. Ka pamatysi su dviračiu, bėgsi žiūrė́t Grz. Žiūrė́t pro langą labai nuobodu JT461. Žiūriù į laikrodį, stovi, nesisuka, klausau – eina Jrb. Negaliu žiūrė́t į laukus [neapdirbtus] Žg. Akys žiū̃ri – negalì užmigt Gs. Par mus tik pelėda žiū̃ri, o žmogus daboja (juok.) Smal. Aš ant tavęs nei žiūrėte nežiūrėčiau B107. Tada žiūrė́k tiesiai an durų – ir pamatysi Km. Pastatau lempytę, žiūriù žiūriù, kol užsnūstu Žl. Žiūrì žiūrì, iš kurio kraštelio atvažiuoja vaikai, tai iš džiaugsmo verkiu Aln. Žiū́ro in langus, laukia, ką pasakysi Brb. Susdėjau [šieną į kupetą] ir žiūriù saulėn Kp. Teip rėkia rėkia [rabinas], kertėn žiū̃ria ir rėkia jis tę, ragą tą užsidėjęs, apsigaubęs [marška] Kpr. Visi nutilo, nuleido galvas, nežiū́ro vienas in kitą Kpč. Žiū́rai [vienų viena] kelian, kas ateina Šlvn. Kur šuva žiū́ro, iš ten ateis pavojus tau (priet.) Bgt. Atavežė prosą nupirkę angliais [kuriamą], tai visi ėjo žiūrė́tų Žb. Kaip tu miegi, kai kiškio akim žiūrì Pb. Būdavai, įdėsi skučiulę, par visą dieną vaikelis į tą skučiulėlę i žiū̃ria, agi Mšk. Tie kalnai, kad tamsta matytum: užvertęs galvą žiūrė́k Ar. Tai kap ima bombarduot, jis (arklys) nešokinėja, tep galvą iškelia ir žiū́ro Sn. Jis, būdavo, kai kalba, tai nežiū̃ri an žmogų Pnm. Žiū́ro išvertęs akis Kb. Tas bernas kaip laukinis, žiū̃ri vis iš padilbų Zr. Kai ažėjo vokiečiai [1915 metais], tai lėkėm visi raplano žiūrė́tų Kp. O mes žiū́rom jam į akis ir ne viską suprantam Kbr. Jis tuoj išėjo žiūrė́ti, kas čia į langą baldo Plšk. Atsitrauk, ko tu tep žiū́rai? Kpč. Kai nuneša nėščius pieno pieninėn, tai visi žiū̃ria Alks. Sustoja žmonės eiliom ir žiū̃ria Jdp. Gulim ir vis žiū̃rim debesin, kad neužeit lietus Mlt. Guliu guliu, misliju, žiūriù an lubas ir užmiegu Žl. Prisimerkus žiūrì, dėkis akinius Jrb. Tai žiū́rau ir nematau Mrj. Labai žiū̃ria kieman [einanti keliu moteris], gal užeis Kp. Žiū́ro akysa ir ima pinigus (begėdiškai ima kyšius) Drsk. Kogi čia baltom žiūri? Ds. Žiūrì in saulytę dirbdamas, kada ana nusileis Gdr. Jei nėščia moterė žiū̃ri į gaisrą, kurią vietą palies su ranka, ta vieta raudona bus Všk. Nežiūrỹ tu, kur tau nereikia Ign. Žiūrì žiūrì akis išpūtęs, kur tas Kaunas Jrb. Skruzdyną pakuština ir užsigulę žiūria į skruzdyną, tuo garu ir gaivina [akis] LMD(Sln). Tėvulis sėdi už stalo, motulė žiū́ro per langą DrskD22. Mūs svotulis gėrė gėrė, o kad norė[jo], tai išgėrė, norėjo norėjo, in stiklelį žiūrė́jo DrskD159. Ožys ant tilto stovėjo, į vandenėlį žiūrėjo LTR(Rs). Seklyčioj sėdėjau, pro langą žiūrėjau – sniegai sninga, rasa krinta ant mano žirgelio LLDII223(Kp). Žiūri pro langą, žiūri pro kitą, žalios rūtelės apipustytos IV576(Paį). Kieta gulėti, tamsu žiūrėti LTR(Klt). Aukštas [Dievas] yra ir ant žemųjų žiū̃ri DP230. Taip bežiū̃rint man jau dūšiai pikta pastojo ir aš, pro duris iššokęs, vemti pradėjau K.Donel. Teofilis žiūri į instrumento akį, keistai atmetęs į šalį dešinę ranką J.Ap. Supratau, kad daugiau niekad nebegalėsiu žiūrėti į Nijolę taip kaip anksčiau J.Mik. Akys kaip dangus mėlynavo, kaip in mergeles žiūrėjo V.Krėv. Jis laukė atsakymo, įsmeigęs akis į jos lūpas, ir jai dingtelėjo, kad jis žiūri tarsi alkanas šuo, tykodamas iš šeimininko kaulo V.Aln. Kad jis žmogui į akis nežiūri, o vis arba pro šalį, arba sau po kojų A.Vien. Senutė sėdėjo prie stalo, nieko neveikdama, net nesimelsdama, vien žiūrėdama ir žiūrėdama į savo raukšlėtas rankas R.Gran. Aš guliu aukštielninkas ir žiūrau į plaukiančius baltus debesėlius V.Myk­Put. Žiūrėte jūs žiūrėsite, bet nematysite SkvMt13,14. Kur tik žiūrì, vis gražu, žalia, liekna, gryna! A.Baran. | prk.: Kur langai žiū́ro, ar in Nemną? Drsk. Kryžius pastatytas – tep kap į namus žiū́ro Sn. Imk šitą obuolį, kuris į tave žiū̃ri Rdd. Gluosnio šakos in žemę žiū́ro Ndz. Nematei mano batų? – Va, į duris žiū̃ria Ob. In visas puses žiū́ro kojos (klišas) Drsk. Jau visai tie miežiai į žemę žiū́ro (sunokę) Plv. Kai atsikeli, vienas [plaukas] teip žiū̃ri, kitas teip žiū̃ri Vdn. Vargas pro kožną langelį žiū̃ri Tr. Kožnas žmogus žiū̃ria aukštyn, o ne žemyn (tikisi geresnio gyvenimo) Mžš. Tų namų stogai beveik siekėsi, vieno kambarėlio langas žiūrėjo į kito langą J.Balč. Susimąstęs žiūri mėnuo iš ramių dangaus skliautų Mair. Pakrypusi grinčelė žiūrėjo platujin vieškelin savo mažais vakarinės saulės nudažytais langais J.Sav. Į dešinę nuo gonkų vos ne prisikištinai žiūrėjo trys svetimi langai R.Gran. Į didelius namų langus žiūrėjo negęstanti vasaros aušra K.Jank. Prie kiekvienos [trobos] gražiai aptvertas darželis, iš kurio žiūri ant kelio margos galvelės visokių žolynėlių Vrp1889,2. Atsinešiu kitus akinius, bo šitie nelabai nori žiūrė́t Šmn. Nieko nėra, tik pirkelėj balanelis žiūri Tvr. ^ Žiū̃ri kaip driežas in kiaušinius Slk. Ko žiūrì žvairom kaip driežas ant savo vaikus An. Ko čia žiūrì kai varlė in kiaušinius Aln. Žiū́ro kap lėlys an kiaušinių Pv. Žiūri kap pelėda į vaikus . Žiū̃ria kaip varlė iš varškės Kp. Žiū̃ri kaip velnias in močią Dgl. Žiūria kai kiaulė į debesį LTR(Kp). Žiūri kaip jautis į dangų LTR(Kz). Žiūri kaip driežas į gegužę LTsV130. Žiū̃ri išsišiepęs, lyg šuo į mėnesį Lkš. Žiūri kaip vilkas par karklyną Pšl. Auga lyg į mišką žiūrėdamas Msn. Žiū́ro ant arklio, mato pelę Mrk. Žiū̃ra kaip ožys į žiburį Krž. Ko žiūri, ar kvailio nematei LTR(Rs). Žiūri į saulę ir saulės nemato LTR(Vrn). Dovanotam arkliui niekas dantų nežiūri An. Ko tu žiūrì kai vokietis skylėn Ds. Nežiūrėk pro skylę, pamatysi velnią Pnd. Dieną nežiūrėsiu, naktį nepamatysiu KrvP(Ant). Par marias žiūrint – karvė, nueini – teliukas LTR(Rm). Akylas plikis nežiūri į turtingesnius, bet į dar plikesnius KrvP(Ps). Ko žiūri? – Kad akis turiu LTR. Vyras yr galva, moteris – kaklas; kur kaklas suka, tę galva i žiū̃ri LKT242(Lnkv). Žiūri kaip (kap Plv) katinas į lašinius PPr443, LTR(Rs). Miško paukštis į mišką žiūro Lzd. Vilkas miškan žiūri LTR(Auk), Skdt. Kiek vilko nepenėtai, vis medin žiūri LTR(Grv). Iš miško gautas, į mišką žiūri S.Dauk. Iš girios yr ir į girią žiū̃ri Šk. Nemaišyk kito puodo, tik žiūrėk, kad tavo neprisviltų LTR(Šd). Žiūrì į knygą, matai špygą Nm. Giltinė į dantis nežiūri LTR(Gdr), LMD(Šl). Smertis dantys[na] nežiū̃ri JT296. Jau giltinė į dantis žiū́ro, ale liežuvis dar marias išlaktų Plv. Ko žiū́rai kap nulytas? Rmš. Žiūrėk akim – ne dantim LTR(Ds). Kiekvienas savo akia žiūria LTR(Žg). Vilkas nežiūri, kieno daugiau LTR(Ds). Nežiūrėk svetimon kešenėn LTR(Km). Tada žiūrėsma, kai dugnį dėsma Ds. Kur žiūri, ten mėsa, kur pjauni, ten kaulas LTR(Pnd). Paštinykas žiū̃ri (vyro atsegtas praskiepas) Sug. Ant akių žiūrėjęs, sveikatos pasiklausi S.Dauk. Nežiūrėk par aukštai, kad akis neprikrėstum LTR(Klp). Kitą žiūrėk ir savo nepamesk LTR(Grk). Kam negražu – tegul nežiūri Šk. Velnio paukštis į peklą i žiūri Bsg. Ko čia benorėt, kad numiręs bežiūrėt NžR. Lauke nekalbėk, miške nežiūrė́k Str. Jei savo turėsi, kitiem akysa nežiūrėsi LTR(Mrc). Jei žiūrė́si, tai turėsi Grk. Daryk gudriai – žiūrė́k galo Dr. Mažas mažas ponaičiukas visų šiknon žiūri (slenkstis) LTR(Kp). Aukštielnykas guli, į lubas žiūri (slenkstis) Dgl. Nušašėlis nuparkėlis į visų kiškas žiūri (slenkstis) LTR(Nm). Eina girion – namo žiūri, eina namo – girion žiūri (kirvis ant peties) Mlk. Eina laukan – namo žiūri, eina namo – laukan žiūri (dalgis ant peties) LTR(An, Pn, Stk). Žiūri dieną, žiūri naktį, tik nieko nemato (langas) LTR(Ds). Dieną naktį žiūri, niekad neužmiega (langas) LTR(Mrj). Per audėjaus langą mėsinykas žiūri (praplyšęs drabužis) LTR(Alk). Mėsa nasruos, šikna naguos, akys į akis žiū̃ri (motina žindo kūdikį) Grl. Laukas arklys per vartus žiū̃ri (mėnulis) Grl. Vieną akį turi, dangun žiū̃ri (butelis) Sld. Viena akis aukštyn žiūri (šulinys) LTR. Aukštai stovi, žemai žiūri, galas laukas, pats apžėlęs (riešutas) LMD(Klvr). Kabo kabikas, žiūri žiūrikas, kad nekabėtų kabikas, nežiūrėtų žiūrikas (lašiniai ir katinas) LTR. Vienan daiktan žiūri, dvi burnos matos (veidrodis) LMD(). Pats nežiūri, o kitiems rodo (akiniai) LTR(Plng). Eina keturi žydai, barzdos atgal žiūri (arklio kojos čiurnos plaukai, garšva) Škn. Du žiūri, du duria, du maskatuoja (moteris duoną minko) LTR(Jrg). Žaliašūbis, trumparūbis pro tvorą žiūri (dilgėlė) LMD(Pl). Žiūr žiūronas per tvorą, eit gogonas per kiemą (vilkas, žąsinas) B.
žiūrė́tinai adv.; D.Pošk. žiū̃rint adv., žiū̃riant, bežiū̃rint labai greitai, kaipmat: Ana visus darbus žiū̃riant padaro Grv. Bežiūrint praslinko ir vieni metai kaip viena diena LTR(Ut). Bežiū̃riant mat užaugo berniokas Slm. Bežiū̃riant vanduo lig langų Ps. Akies mirksnyj atbėgo trys šunes ir bežiūrint išdaužė duris BsPIII49. Gydydavo bežiūrint vienu žodžiu visokias ligas A.Baran. Ot sukčius: du rublius nusukė bežiū̃rint Šmn. | refl.: Nastei labiausiai patinka dykai būt i ant veidrodžio žiūrė́tis Sml. Ir šoka, ir dainuoja, ir to vaidinimo žiū́rosi Kpč. Užteks žiūrė́tis an zerkolą, eik prie kiaulių Rm. Ji ten šukuojasi galvą, žiūrisi į zerkolą, o tas, prisitaikęs užmetė jai maišą ant galvos ir – nešt BsMtI84. Jinai darbo nedirbs – veidrodin žiūrėsis LTR(Al). Dvaro panelės dvaruose sėdi, prieš veidrodį žiūrisi – ne tokiam snargliui J.Paukš. Abu valandėlę žiūrėjomės į vienas kitą J.Jank. Anei sekėsi viskas, kaip jinai ten geidė, o Katrė galėjo žiūrėtis I.Simon. Žiūrisi kaip į veidrodį, į tykų, lygų ežerą TS1902,9. ^ Du broliukai žiūrisi ir niekad nesusieina (akys) LMD.tr., intr. stebėti, sekti akimis: Kad ilgai televizorių žiū̃ri, užkaista baisiausia! Mžš. Aš nepirkau televizoriaus dėl vaikų: vaikai žiū̃ri žiū̃ri televizoriaus, o patys nieko neskaito Pnm. Jau tas bulbes verdi, tai teip žiūrė́k, teip žiūrė́k; kad kiek – sukris, i bus košė Mžš. O dabar, žiūriù, ir aš žiūriù, kad jau tikrai visi vienodai apsivilkę ir visi ilgais plaukais Pnd. Žiū́ro žiū́ro [į švilpuką] ir nenulipdo tokio . Eidamas iš užpakalio žiū̃ria, kur grūdai byra, ir po šiaudelį kiša (ps.) Bsg. Drykst degtuką ir žiū̃ria, kas tę baldos Šmn. Žiūrė́jau žiūrė́jau par tvorą ir pamačiau: sargyba stovi Ul. Kai nuima tą apdengimą, tai nuima šieną, nuima ir žiū̃ria, kokie javai sėt Plvn. Nereikia nei žiūrė́t, tik kruta kruta pirštai, – labai sekės man megzt Aln. Miške medį žiūrė́k: katra pusė samanų, ta, žinok, žiemių, o katroj nėra samanų, ta pietų Bsg. Sodini ir žiūrì, koks dangus bus jau, kokios bulvės bus Kp. Miežius ir avižas sėjant pirmiausia reikia žiūrė́t, kad žemė būtų pribrendus Pl. Neėjom žiūrė́ti, kas čia dedas, bijojom Plšk. Būčiau begulėjęs šaly vieškelėlio, būčiau bežiūrėjęs, kai vaiskelis eina LLDIII285(Vlkv). Motina ragina pilstyti, o pati žiūri, kad visi valgytų, kad niekieno lėkštutės nebūtų tuščios V.Bub. Pajutusys vyskupą įsirgus jo gentys tujaus atbruzdėjo į Viržuvėnus ir į visą ligonies turtą godžiai žiūrėjo M.Valanč. Aš tik žiūriu an gamtą: aš žinau, nuo kur snigs, nuo kur pūs vėjas Kpr. Būdavo, audžiu, tai vyrai ateina ir žiū́ro, kap iš balto margas darosi LKT210(Dkš). | refl.: Žiūriúos šiandiej – bitės apgulę ir ema saldumą Pnm. Žiūriúosi, ką tas vaikas su kirviu veiks Pg. Senis tai vaikščioja, apie javus žiū̃risi, tai namie lovo[je] ar prie pečiaus Snt.pasyviai stebėti: Marijona duonos ėmė. – A, gyvatė! O šeimininkė ko žiūrėjo? J.Balt. Ko jie čia nepaarinėja [burokų], kogi jie žiū̃ria?! Kpr.intr., tr. domėtis (kitos lyties asmeniu): Jis žiūri į mergą, t. y. jis jąją myli J. Kad nemylėtų, tai taip nežiūrė́tų Šmn. Aš jaučiaus laiminga, ka visi į muni žiū̃ra Klk. Jis į Onelę žiūri, kaip katinas į lašinius J.Jabl. Vieną turėsi, in kitą žiūrė́si, tai nieko neišeis Lel. O bernai visi nebe ant altorių žiū̃ria, ale ant šitų mergų̃ atsigręžę Kp. Pirma in pasogą žiū́ro, ne in mergą Pls. Aš sena ir tai nežiūrė́čia nė kreiva akia į jį Jnš. Dabar tai gerinasi, o kai išnaudos, tai mažu nė šikdama nežiūrė̃s Grš. Jaunimas eidavo bažnyčion, kiek tę kitas, gal tę meldžias, nesimeldžia, bernus žiū̃ria, bernai – mergas Plvn. Tiktai žiū̃ria ant šitą mergą, akių nenuleidžia, tik žiū̃ria, skabint jau siekia ir bučiuot siekia Kp. Dar žmogus su dantim, dar jisai žiū́ro į jaunas mergas Graž. Ar jūs žiūrit, ar nežiūrit, aš jūsų neimsiu, išsirinksiu sau mergelę visų gražiausią LTR(Grv). Mergužėle mano, lelijėle mano, nor ir žiū́rai per langelį, bet nebūsi mano DrskD7. Žiūrit, nežiūrit, jaunosios mergelės, žinot pačios, mergužėlės, aš visoms neteksiu LTR(Nm). Ne dėl uogužių šimtą mylužių jojau, ne dėl riešutų tave jauną žiūrė́jau JD421. Vainiką bedėvėsiu, aš kitą bežiūrė́siu JV250. Vieną dantį tiktai turi, in berniokus vis tiek žiūri LTR(Čb). Ji labai išsirietus, išsipuošus, al an seną gi niekas nebežiū̃ria, gal teip i nugyvens Mžš. Nelabai žiū̃ria į paną, ale pasogą derias, kraičio žiū̃ria Mšk. Nežiūrė̃s bernai, jeigu mažai turėsi audeklų, mažai kraičio bus Graž. Nežiūrėkit ant manęs, mergelės, aš esmu žalnierių bernelis S.Dauk. Ei bernyt bernyt, bernyti mano, neilgai manęs gedėsi, tuojau kitą žiūrė́si LB62. Aš tavęs belūkėsiu ir kitą bežiūrėsiu JV294. Neimk labai prastos, paskui nemylėsi, vakaruotų eisi, in kitas žiūrė́si (d.) Sv. Taip maloniai ant jos vis žiūri, lyg katė ant dešros V.Kudir. ^ Ant tokių pasistojus į kitus žiūriu (niekinant nepatinkamą peršamąjį) LTsV272(Kp). | refl.: Taip stovėjo juodu prieš vienas kitą ir žiūrėjosi . Abu gerą minutę žiūrėjos vienas į antrą A.Vaičiul.stebėti vertinant kieno būklę, elgesį, veiksmus: Girdi, kaip karvė ėda, ir paskiau užmiršti, užmingi, nejauti, kad miegi, žiūrì – jau pusėj avižų Kp. Kai anos parodo kraitį, tai baisu žiūrė́t (labai didelis) Klm. Baisu buvo žiūrė́t – kad [1911 m.] pleška Dusetos Antz. Baisu žiūrė́t: nevalgę, susiviję kaip karnos, i nė jokios tvarkos jų gyvenime Mžš. Diedukas susrietęs, dreba, baisu žiūrė́t Žl. Langai visi supuvę, visai, baisu žiūrė́t Aln. Neškit tą gyvatę, aš negaliu žiūrė́t, man auga burnoj (pykina) Dg. Baugu žiūrė́t, kai tie ledai eidavo Smln. Gaila žiūrėt, kaip jis dabar atrodo Jnš. Teip neėda, teip neėda tas paršas, kad net sunku žiūrė́t Krs. Paliks an Dievo valios [bitės], skurdu žiūrė́t Sdb. Visokių arklių būna, i keršų kaip karvių, ka baisu būna žiūrė́t Bt. Tu ožkos pienu užaugęs, aš tai negaliu žiūrė́t Vb. Prie pijokų neaugus, kad negali žiūrė́t, kai geria Aln. Į girtuoklį žiū̃ri visi kap į šunį Rmš. Į mus žiūrė́jo kaip į vokiečius hitlerninkus, buvom laikomi žmonės antros rūšies Ktč. Žiūriù, tos akys beesančios už visą kūną brangesnės Grd. Žiū́rau – dažyti ir kunigo plaukai Drsk. Ir nejunti, žiū́rai, kad senas Vlkv. Senoji žinojo, kaip kiti vyrai žiūri į tokius, kur amžinai rublio prie dūšios neturi R.Gran. Sutra, kad gūdu žiūrė́t Pv. Ji jau visai noksta, mažė[ja], tos kulšys traukias, žiūriù – jau palitėlis laisvesnis daros Jrb. Žiū́rau žiū́rau – baisūs laikai ir žmones baisūs Drsk. Žiū́rai dartės ir savo akimi netiki (taip prastai elgiasi žmonės) Nmj. Daba ka aš veizu į jaunūsius, nebgaliu bežiūrė́ti Šv. Žiūrė́k dabar: kas tie žmonys, kas tie vaikai! Jrb. | Mes žiūrė́davom, kaip puodžiadirbis puodus suka, mum net seilė varvėdavo Šmn. Aš liuobau žiūrėsu, ka motriška dirba tokį darbą: ana arti mokėjo Klm. | refl.: Žiūriúos, ka i to jau senstelėjo Ps.
2. intr. matyti, regėti: Vakar žiū́rau – kraujai eina iš nosies Rdš. O jau kai dvi savaitės jau baigias, mama jau žiū̃ria, kad jau reiks maišyt duoną vėl jau Pl. Da išbėgom į pakluones, daba žiū̃riam, kad kai debesys tuo keliu atjuodauna, na, daba jau blogai Mšk. Žiū́ro – pinigų krūva Lzd. Žiūrė́sma, kas bus nuo pilnaties JT300. Žiū́rau – vyras stovia, jo akes – man akysna LKT360(Vvs). Darbo daug sumažėjo, kaip žiūrì Kvr. Žiū́ro – žiba žiburėlis Žln. Su grėbliu par nugarą aš jai, žiūriù – gali mušt, ji nesikelia Jrb. Tu, kap žiū́rau, visus užėdi Dkš. Paniurkė paniurkė [katę] maiše, žiū̃ri, kad negyva Žl. Parjojo namo, žiū̃ri – pilnas kiemas žmonių Skp. Tai jis išlindo, žiū́ro – parvažiuoja ponas Pns. Pareina namo, žiū̃ri, kad sūnus gimęs Grnk. Kokias tris dienas [ligonis] akimis nežiūrė́jo Vkš. Aš atsimerkiu, žiūriù, ka mano kepurės nėra Pg. Užėjom medžiagų skyriun, žiū̃riam – įvairių kartūnų pridėta Krs. Kazokai vyrą gaudė, o čia, žiū́ro, motera Kpč. Ale paskui žiū̃riam, kad ir ugnis matos Ppl. Ir tada [senelis] žiū́ro – iš to miškelio išlekia du vilkai ir puola šituos arklius Sn. Buteliukan dėjo, o paskui žiū̃rim, kad reikia kibirais rinkt [kolorado vabalus] Pg. Žiū̃ri – veršiuko tiktai kauleliai pasilikę (ps.) Grv. Berniukas katinus mylėjo, todėl glostė, o velniui proga: berniukas tik žiūri – pilna katinų (ps.) Gdr. Žiū́rau – Dievas kiaules gano su gražia labai kepuruke (ps.) Ig. Žiūri bernas – eina žmogus su šiaudų kūliu LTR(). Zylė puodus plovė, kiaulė lovas klojo, o šunelis į tą visą žiūrėdamas lojo (d.) Grl. Dar nenušlaviau pusėn dvarelio, žiūrau – atrūksta juodi dūmeliai, žiūrau – atjoja mano bernelis (d.) Lp. Jau va kai žiūri kad ir su akiniais kaip par dūmus Jdp. | refl.: Karvės, žiūriuos, trinasi apie obelis jaunajam sode I.Šein. Žiūriúos, jau ir Petro sūnus mėgina art Ut. Žiūriuos – ir mano kūmas jau širmas An. 3. tr., intr. apžvelgti norint patirti, koks kas yra, įsitikinti kuo: Tėvas su sūnumi išvažiavo dukrelės vietos žiūrėt Grž. Sutarėm, kad trečiadienį aš nuvažiuosiu ir eisma žiūrė́tų [mergos ūkio] Kp. Vakar tie ėjo žiūrė́t senų pastatų Žg. Atvažiuoja, pražvalgos eina, žiū̃ria trobesių Alz. Nebėra kada tų gražumų žiūrė́t Alz. Akinius užsidėjus žiūrė́jo žiūrė́jo an tą paveikslą Pl. Žiūrau į darželį – gėlelės nuskinta LTR(Brt). | refl. tr.: Vyras išvažiavo naujos vietos žiūrėtis Klvr. Lyg daktarui ne vis tiek, vieną vaiką žiūrėt ar dviejų pasižiūrėt J.Balt.tr. tikrinti (paukščių patelę), ar dės: Ar jau žiūrė́jai vištos? Rk. Kad vištą žiūri vyras – nupus jam pirštas LTR(Ds). 4. tr. ieškoti: Vaikai žiū́ro, ka tik jiemi gerai, ką tę tėvai! Drsk. Kol aš čia, tai žiūrė́kit, bo gal aš paėmiau (juok.) DrskŽ. Žiū̃riam, kur tas vaikas prapuolė Ėr. Na, eit žiūrė́t kumelės Dkk. Einu diedo žiūrė́t Grv. Tris vyrus į kapus nuvarė, bet dar ketvirto žiū̃ri Šil. Reik žiūrė́ti kitos pagalbos Vn. Aš jau žiūriù aklųjų knygeliotę (pažymėjimo) Stlm. Atėjau kiaušinių žiūrė́t vėl – anie buvo geri Jrb. Čia sustojo vežimas ir vienas kareivių ėjo žiūrė́ti, kur mus dėti Ktč. Esu našlaitėlis – našlaitės žiūrėsiu, kad gausiu sau lygią, tad džiaugsmo turėsiu LTR(Pnd). Kamašuota aš mergelė buvau, čebatuoto bernelio žiūrėjau (d.) Žln. Čia negalima gyvent, reikia žiūrė́t geresnio buto Jnš. Parėjus iš darbo žiūriù, kur mano gyvuliai, kur mano kiaulės Jrb. Joniškėly reikės žiūrė́t nusipirkt alaus Lnkv. Daba jai reik eiti liepžiedžių žiūrė́t Erž. Agurkai jau žiūrimì Plv. | refl. tr.: Žąsys visos jau į Lietuvą suskridę, o dabar lekioja, žiū̃risi, kur apsistot Bgt. Daba nesnausk, žiūrė́kias darbo Krš. Darbo tegul žiū̃risi arčiau namų KzR. 5. intr., tr. kreipti dėmesį, paisyti, atsižvelgti: Nežiū́ro nieko toki (girtuokliai), ir marškinius atduot[ų] už tą brudą Drsk. Nieko nežiū̃ri visai, anas tik miegot, rėkaut ir gert Aln. Nežiūrė́k, vaikel, kad negardu, bet maistinga Antz. Laksto ir laksto, darbo nežiū́ro – išvis kap šunį Pv. Nieks nieko nežiū̃ri dabar Bgs. Jeigu vėjas yra, nežiū̃ria nė naktį (mala dieną ir naktį) Všk. Nežiūrė́k, ką aš darau, bet klausyk, ką aš sakau Jnš. Žmonių nėr ko žiū̃ria Ob. Kas in juos (tinginius) žiū̃ri – niekas Ad. Kiti žiūrė́davo, kada maudytis, kada galvą plaut, kada duoną kept Bsg. Kol jaunas, stipras, leki leki, nieko nežiūrì Šmn. Mūsų laikrodžio nežiūrė́k – atlinka (vėluoja) Mžš. Kitas nežiū̃ri į tėvus, žiū̃ri, kaip susiedai gyvena Kdn. Kai kas pjauna kiaulę, tai žiū̃ria, kad pilnatis būt, aš tai nežiūrė́jau Ppl. To laiko kiti žiū̃ria, aš nežiūrė́davau [sodindama daržus] Grz. Čibulius irgi sanvartoj sodinu jau, kad jau pačioj sanvartoj, mėnulio jau pačioj pilnaty, tai žiū̃ria žmonės Kp. Dirba, jau aria, akėja – nieko šito ledo nežiūrė́jo Pb. Nežiūriù aš tos rasos – raviu, ir gana Jrb. Kiek kainuos, į kainą nežiūrė́k Stak. Dar̃ matuoja laukus, senų rubežių nežiū́ro Brb. Nieko nežiūrė́j[o], šaudė [stribai], ir tiek Mrk. Paskauda ir praeina [gerklė], tarnaujant kas te žiūrė̃s On. Kap suėmė visa giminė sūnų – nežiūrė́j[o] pačios, parvežė motką kavot Sn. Nežiūrė́k, kad šalta, jei reikia, tai važiuok Ėr. An žmogų pažiūrėjus nėr ko žiūrė́t: obuolys gražus, ale perpjauk Km. Plauko nėr ko žiūrė́t – ne su plauku arklys vežimą veža Skrb. Kai karas, tai jau mažai žiū̃ri [tvarkos] Antr. Tamsumo [alaus] dabar niekas nebežiū̃ria, dabar visi žiū̃ria stiprumo Mšk. Žiū̃riam, kur tik turtingesnė, kur geresnė šeiminykė, tai jau karvei geresnį vainiką [pinam] Žb. Kai čia mes atvažiavom savo namuos gyvent, gal nebe taip ir pasnykus žiūrė́davom, kaip jauni vieni Pl. Švento Petro dienoj jau žiūrė́davo, kad šieno nevežt ir nieko nedirbt Svn. Pirmądien verdant valgius reikia žiūrėt, kad iš puodų nebėgt, ba per talką lis LMD(Kb). Bene mergos ko žiū̃ria: vilioja dabar vis tiek tuos vyrus Jrb. Gražumo nežiūrė́k, ale žiūrė́k, kad možna būt gyvent Skdt. Bet aš atsimenu, mano mama, būdavo, tai ar tą kiaulę pjauti, ar kopūstų pjaustyt nežiūrė́davo [mėnulio], tai ir aš dabar Slm. Jiej nežiū́ro, kad ubagynas (skurdus gyvenimas) Sn. Jis nežiū̃ria, a kitam liks, a nebeliks, ka tik jam bus . Jau keturiolikos metų buvau, antran skyriun ėjau, nori eik, nori neik, niekas tę taũ nežiūrė́jo Kp. O ką gi mes žiūrė́sma, čiagi an stalo yra visa, ir duodam (valgom) Rk. Už mane dar senesnės aure pužena: andarokai lig kelių – nieko nebežiū̃ria! Mžš. Plepi i plepi: gerai a blogai – nežiūrì, kas iš to tavo plepalo Rd. Kai gaidys naktį gieda ir valandų nežiū̃ri, oras keisis Snt. Tiktai jis (bernelis) žiū́ro rankelių darbelio, razumno razumėlio DrskD194. Tu vainiko ar žiūrė́jai, kai jaunikis tau atsėjo (d.) Kp. Sūdas žiūrės teisybės, o čia tikriteliai mums išpuola medės Žem. Niekuomet ji nežiūrėjo prie stalo, kas dubenin įpilta ar prie dubens padėta, tik ėmė, glemžė už abiejų žandų, ką pagaudama J.Balt. Nei jie pasninkų žiūri, nei gavėnios laiko V.Krėv. Bet kad ir pardavėjos visai žmonių nežiūri: ilgiausiai tampė dėžes iš mašinos, o dabar vėl nuo popierių neatsiplėšia V.Bub. Tebesi kūniškas ir žiūri žmonių labiaus nekaip reikiant A.Baran. Jis atsilygins kiekvienam, žiūrėdamas jo darbų SkvMt16,27. Senis grafas labai uoliai žiūrėjo teisybės ir teisės . Tu nežiūrì moteriško darbo, o jis vyriško – judu vienodu gimę Skr. | prk.: Kojos sopa ir sopa, nežiū́ro in lietų Auk. Ugnis ir vanduo be čėso [ima žmogų], nieko nèžiūra Rsn. Nežiū̃ria liga, ar tu jaunas, ar senas Alz. Nežiū̃ria [mirtis] senatvės, amžiaus nežiū̃ria, kad žiūrė́tų, tai kogi Kp. Arielka vaikų nežiūri: katras geria, kaptoną prageria, atlieka basas Žl. ^ Pri svetimo stalo ėdant pačėdos nežiūria LTR(Vdk). Kai kiaulę pjauna, paršiuko nežiūri (dideli reikalai nustelbia mažuosius) Rmš. Galo žiūrėk darbą pradėdamas KrvP(Mrk). Žiūrėk, kad būtų ir rytojui, ne tik šiai dienai . Vaiko valios nežiūrė́k! LKT98(Pvn). Mirtis nežiūri metų RdN. Žiūrėk žmogaus, ne turto Mžš. Ne į [žmogaus] gražumą reik žiūrė́ti, bet į gerumą LKT106(Krž). | refl.: Mirtis nesižiū̃ri: ateina laikas, ir turi mirt Bgt. Apsirėdyk – sušalsi, žiūrė́kis tu jo Snt. 6. tr., intr. prižiūrėti, globoti: Kodėl vaikai dartės tėvų tep nežiū́ro? DrskŽ. Augini, žiū́rai kap akį kaktoj, o vaikai tik stumdo tėvus Brb. Matai, būt[ų] apsiženijęs, būt[ų] žmona žiūrė́jus, o dabar kas gi žiūrė̃s? Mžš. Mes an jų nežiūrė́jom, jie patys augo Ndz. Mane paliko mažųjų žiūrė́t Mšk. Nėra kam žiūrė́t JnšM. Brolis parėjo pas mane, tą žiūrė́jau žiūrė́jau, liginau PnmŽ. Tik vaikai taip žiū̃ria, ka mama ką turia Vdk. Sūnaus duktė, kur aš užauklėjau, išleidžiau mokslan, tai ta dabar mañ’ žiū̃ria Kp. Močiutės tai žiū́ro vaikų, ba jos gailisi, o vaikai šitep nesigaili Kpč. Aš žinau, kad jei aš save nežiūrė́siu, niekas manęs nežiūrė̃s Jrb. Seniau vaikai vaikus jau žiūrė́jo Imb. Kas te vaiko siratos žiūrė́j[o], ar ne tep Drsk. Neturiu in širdies skausmo, kad tėvų nežiūrė́jau: kaip galėjau, teip žiūrė́jau, tik neintikau Aln. O aš tave žiūrė́siu ne tep kap pačios, ale kap radnos mamos Zt. Tavę reikia žiūrė́jus žiūrė́t (labai prižiūrėti) Drsk. Anas ligoninėj gulėjo, tai aš, matai, bėgau žiūrė́t Jdp. Kap reik sirgt, o nėr kam žiūrė́t, tai nėr blogiau Plv. Senų nebežiū́ro vaikai, vargas Šil. Visi labai žiūrė́jo manę – daktarai ir sesutės Kpč. Kešeniun moka paimt, o tavę nežiū̃ri [gydytojai] Upn. Jeigu paskleisi tūkstantį, tai da da tave žiūrė̃s, o su keliais rubliais nieko neužkiši Jrb. Dabar daktarai žiū̃ri kaip ir permoj (fermoj) gyvulių: algą nedidelę gauna Žl. Anys (gydytojai) ne teip žiū̃ri tų senų Dgč. Po tiesai šnekėkim, ir daktaras nenori senų žiūrė́t Drsk. Ji (gydytoja) žiūrė́t tai žiū̃ria labai, ale pikta labai Svn. Kad ir tę nelabai daktarai žiū́ro Dg. Dabar arklius duoda i viską, tik sirk, o pirma – nemoki, daktaras nèžiūra LKT104(Pd). Čionaik tai nieko ten nežiūrė̃s, kab neduosi Zt. Kiek daktarų buvo, tai visi mañ’ lankė ir visi žiūrė́jo Ant. Sūnai neblogi mano – žmoną tep žiū̃ri Grv. Ale dar paki numirt, do nėr kam žiūrė́t, bėda Zt. Žiūrė́k vaiką, bo nulėks Pb. Kas mumis (bevaikius) žiūrė̃s, gerai ir ubagynė Č. Esu žiū̃ramas, negaliu sakyt, negaliu skųsties savo gyvenimu Vg. Nusibodo du namus žiūrė́t, skalbt Rs. Vaikai žiūrė́t, tai ir užpakalin reikia akes turėt Pv. Duktė žiū́ro, tai gerai, o marti ar žiūrė́t[ų] Onš. Ans buvo gelžinis: kaip ans taip nèžiūramas tiek išgyveno! Varn. Ir kokia gera moteriškutė, tep jy žiū́ro, tep pilniavoja [vaikus] Sn. O ką gi darysi, reikia žiūrė́t [motiną] Antš. Tai daktarai sako: matai, vaikas tikras nežiū̃ria [motinos], o taũ, močiut, kaip žiū̃ria Rk. Šiemet tai nebemitinu, dukteriai aprašė turtą, tegul duktė ir žiū̃ria, kas čia mum Kpr. Jei aš vaiko žiūriu, tai tik kad man malonu, bet ne tavo įsakoma I.Simon. Juk močia teip žiū̃ria, o to (duktė) kaip kūdi, taip kūdi Upt. Kamgi tuos svetimus senius žiūrė̃s: savo vaikų, ir tų nežiū̃ri Mžš. Ka savo kampo neturėsiu, kas mane žiūrė̃s Št. Savi tep nežiūrė̃s, kap svetimi žiūrė́jo Zt. Reikia gi darbas dirbt, ir sunku, ir ligonis žiūrė́t Trgn. Atatolink, Viešpatie, gulėt patale, nebus kam žiū̃ri Lel. Žiūrė́k vaiką kaip akį Kp. Svarbu, ka gyvą tu būtum žiūrė́jus Juozą, o ka jis numiręs, kam statai akmenį? Jrb. Ir pamainė [vaikus], ir žiūrė́j[o] toji mergytes, o kita sesuo – berniuką LKT403(Zt). Palienka vaikų žiūrė́t, int mokyklą nėjo Nmj. Kitąsyk teip nežiūrė́j[o] vaikų Graž. Mañ’ perėmė žodžiai, kad dukteries nežiūrì, tuoj žentą turėsi Aln. Kai jau pieninės atsirado, labai karves tada žiūrė́davo Kp. Mano vyras karvių žiūrė́jo, o arklių nežiūrė́jo Dg. Būdavo, krinta geriausi arkliai, gyvuliai geriausi, tai kaukozo (kolchozo), niekas nežiū̃ria Kp. Jurginių žiūrė́t nereikia: pasodini – ir auga Vlk. Aš i žolelę žiūriù kai i javus Vrt. Nežiūrė́davo [karvių], žiūrė́davo daugiausia arklius Alz. Einu žiūrė́t vištas Vdžg. Ka būtum žiūrė́ję žmoniškai, būtų buvę [medaus] Skrb. Daug metų žiūrėjau aš tas bites Dj. Sako, nieko nedirbk, ir žiūrė́k, ir mylėk tą paukštį (ps.) Šln. Kvailutis nieko daugiau neveikė, kaip tik bulves angliūse kepė, o gudriejai gyvolius ir turtus žiūrėjo LTR(Užv). Žiūrėkit ugnies, sakau! – priplaukęs Marčius šaukia vyrams V.Bub. Išeinu bažnyčion, o tu žiūrėk man arklių! J.Jabl. ^ Kas savo nežiū̃ria, tas nieko neturia Skr. | refl. intr., tr.: Žmogus žiū́rais ir gyveni Drsk. Tik kad vyrus tokius turi, katrie nesižiū̃ri, tai ir vargt visą gyvenimą turi Graž. Mes namuos ligonį patys žiū̃rimės Šn.tr. palaikyti: Jei norim savą ūkį pakelt, turim ūkininką žiūrė́t Lkš.tvarkyti (ūkio reikalus): Žiūrė́j[o] namus, vaikus, darbujo kap veršiai (jaučiai) seniau DrskŽ. Va davė tau darželį aplink namus, žiūrė́k sau Vvs. Ką turi, reikia žiūrė́t, nežiūrė́si – neturėsi Plk. Vyras žiū̃ri namus, žmona nesiskundžia Strn. Diena giedri, turim apie jas (bites) žiūrė́t Pns. Buvo [dvare] pastatytas kaip ir gaspadorius: ponas įsako visa, o jis darbinykus žiū̃ri Kkl. Vyrui butelys rūpėjo, nelabai žiūrė́jo [ūkio], vis pro pirštus Kvr. Dieną nebuvo kada [malti], dieną reikėjo lauko darbą žiūrė́t Pšš. | Neturiu kada kalbėt, ašiai einu šieną žiūrė́tų Pnd. Iš mažens mano mama darželį žiūrė́jo Pnm. Tu jau pradėjai namų nežiūrė́t Mrj. Kol savų namų nèžiūri? Grv. Ponai tie težiū̃ri gėles, tie dykūnai Pc. Jei an žemės gyvensi, tai jos ir žiūrė́k Srj. Biskį saulė nukris, eisiu runkelių žiūrė́t Rsn. Pirmai nebuvo kada apie darželius žiūrė́t Antš. Pareik pas mane i žiūrėk namus Vl. | refl.: Pati namie žiūrė́josi an vakaro Brb. Mama, kas būnas, tas žiū́ros Al. 7. intr., tr. rūpintis: Tėvai labai žiū́ro, kad mergos ištekėt – bernai ras visada Kpč. Vyras žiū́ro, kap pripilt gerklė Drsk. Žiūrė́jo, kad tik alkani vaikai nebūt, o jau mokyklon leist neišsigalėjo Sug. Tik aš žiūriù liuobą, darbą, giesmelę kur išmokt Vrt. Jau gal tų sėklų parduoda, reik žiūrė́t tų runkulių gaut Jrb. Abudu biedni suėję, tai žiū́ro, iš kur paimt daugiau Plv. Kad kai dirbi, tai valgyt nesinori, žiūrì, ka tik greičiau padaryta Aln. Tik žiūrė́k, ka duonos būtų i nuogalę apdengt Lkč. Žiūrė́k, tai turėsi Al. Tik da žiūrì, ka tą seną škurlį nubaigtum dėvėt Grz. Tik žmonys tarp savęs esam prasti, o valdžia žiū̃ria Nmk. Nieko anas nežiū̃ri, nemyli Nmč. Tik žiūrė́k sau sveikatą, o ne gyvulėlių Alz. Žiūrė́kit, kad tik jum pavalgyt būtų, ko gi reikia daugiau Kpr. Visi kruta savo reikalais, savęs žiū̃ria Jd. Daugiausia žmonės žiū̃ri, kad mažiau nusidirbt Kdn. Anas tik žiū̃ri, kad paršam, o apie arus tai nieko Žl. Žiū́rai, kad skatynos būt pripenėta Lz. Vaikas save daugiau žiū́ro, savo vaikų turi rūpyt Plut. Visiem reikia gyvent, kožnas save žiū́ro Stk. Kiekvienas žiū́ro tik savęs Dg. Nežiūrė́si – karvė, kiaulė lips an sienų . Reiks vakarienės žiūrė́t Rs. Kas pečiuko žiū̃ria? Mžš. Tokiam amžy sveikatos žiūrė́k, nedirbk kaip arklys Ėr. Žiūrė́k savo sveikatos Dbk. Žiūri tik dieną prastumt Šk. Jokio atjautimo į nelaimę pakliuvusiam žmogui… Jokios vienybės, susiklausymo, kiekvienas žiūri savo kailio J.Avyž. Man tik reikia tavo sveikatos žiūrėti Žem. Įgraudino saugotis visokių palaidūnų, blogų draugų, o klausyti mokytojų ir žiūrėti tik mokslo V.Myk-Put. ^ Nenorėk svetimo, tik žiūrėk savo LTR(Auk). Jei visų žiūrėsi, pats nieko neturėsi Tr. Savo turėk, o kito gero nežiūrėk Ds. Žiūrėk, iš ko duoną valgai PPr243. Jeigu lovon težiūrė́si, tai i valgyt neturėsi Tr. | refl. Skr: Malkų reikės žiūrė́tis, koleik da krutam šiek tiek Mžš. Vėl daryk, storokis ir žiūrė́kis namų Vrn. 8. intr. laukti, tikėtis: Sėdžiu ir žiūriù, kas čia bus Dgp. Aš iš vaikų rankų nežiūrė́siu Žl. Stoviu, žiūriù, kada griūsiu, bet negriūvu, laikaus laikaus, – ale negriūvu Grnk. Savo dalį suvalgė ir do žiū̃ri JT336. Dabar niekas nedirba, o visi žiū́ro algų tik Brb. Žiūrėkite, budėkite ir melskitės, nes nežinote, kada bus laikas SkvMr13,33. Žiūriù i žiūriù diena po dienos, kada ji (giltinė) pašauks Rd. Iš kito žiūrė́t i laukt nenorisie Grk. Jis žiū́ro anta manę, kad duotau Drsk. Visi iš tos žemės žiū̃ria Ėr. Žmogus už krūmo sėdžia, žiū́ro, kas čia bus Vlk. Jautelius ganiau, lanko[je] stovėjau, pro beržo lapus aušros žiūrėjau MitV280(Lkv). Per elksnių lapus aušros žiūrė́jau LB37. | prk.: Anta vėžio nežiūrė́k, dar neatrodai Rtn. | refl.: Kad ir dideli vaikai, vis tiek iš tėvų žiū̃ris Ktk. 9. tr., intr. tikrinti: Kaip gerai sutemo, į malkinę įėjo du rusų kareiviai ir ėmė žiūrėti, ką mės prie savęs turiam Ktč. Dantỹs žiūri: kad dantys dideli, tai senas arklys Ad. Tada vėl vyrai žiū̃ria, kada bus laikas imt [atsiklojėjusius linus] Kp. Reikia žiūrė́ti, ar nuo šiaudo [linų] yr atliuosęs spalis Plšk. Nedėlią pabuvo [pamerkti linai], nueina, ištraukia kuokštą ir žiū̃ri, ar jau lūžta Kp. Moterys po saujos parsineša ir mina, ir žiū́ro, ar jau laikas mint Kpč. Abarius stato, vandenin inleidžia ir būna per naktį, ryte eina žiūrė́t Pv. Šiemet žiūrė́jo [bites] – da nebuvo medaus Jnšk. Jis (sūnus) pats ir žiū̃ria, aš nebesikišu an tas bites, įkanda Plvn. Kai kada supyksta, tai teip nesiduoda, kad negalima jų (bičių) žiūrė́t Gdr. Čia jo žiūrė́tos (augant kastos) bulbės Ėr. Kad sako, nebeprieis javai, aš tai vis žiūriù in miežius, in savus, kitų . Aš pautus lizdan papiliu nežiūrė́ję, kur pūčkutė, ir geriau būna, kap rinkt Dv. Tus kiaušinius žiūrė́davo, ka būt smailesniai, ka anie rietėtų geriau (apie margučių ridenimą) Krž. Kai ataušta, tai gali jau riekt ir žiūrė́t, skani ar neskani išėjo duona Plvn. Sužiūrinėjom plūgus, akėčias, drapakus – negi žiūrėsi, kai sniegas baigs bėgti nuo dirvų, orė prasidės? J.Balt. Kada žiūrėsi mano rašinį? – Tavo rašinį rytoj težiūrėsiu J.Jabl. | Kiekvienas suinteresuotas asmuo gali šias knygas žiūrėti LEVIII270. 10. tr. saugoti: Senas namų žiū́ro, vis gyvas Vs. O tu geriau žiūrė́k Varoniką – nepamatysi, kaip Aleksas apgaus Sml. Jeigu jau padaro iškadą, ar išmina labai, tai va, katras nežiū̃ri, tai tam užmokėt tada Plvn. Va, katė įsmuko, žiūrė́kit stalą! Mžš. Žiū́rau kramtyt, nepripratus prieg [naujų] dantų Drsk. Turguj žiū́rau savo kišenių, tiek vagių Kbr. Tik spėk žiūrė́t – visi vagia Aln. Tasai gaidys žiū̃ri namų, kerta svetimiem (juok.) Vj. Prastas tas šuva, nežiū̃ri namų Ėr. Tik žiūrė́k, ka puodas neišpūškėtų Jrb. Ką turi, reikia žiūrėt, nežiūrėsi – neturėsi Plk. | Juozu, žiūrėk sa[vo] lapės (žmonos), suės tave Drsk.ganyti: Pragano [žąsiukus], sako, jau atalekia moterys, žąsiuko mano nėra, ko jūs nežiū̃riat žąsiukų! Slm. Vien gūžtos lauke padaryta – jūs nežiū̃rit vištų! Ign. Žiūrė́k vištų ir vištukų, kad vanagas nenunešt Pns. Pernakt arkliai reikia ganyt, žiūrė́t, paskui saulė tiktai pateka, ir artų Kp. Višta žiū̃ri gražiai viščiukus Upn. Septintų metų pasodino mane žąsiokų žiūrė́t Trgn. Šventadienį kai piemenys išeidavo galvijų žiūrėti, o namiškiai sumigdavo, aš pasiimdavau į rankas knygą J.Sav. Nusiperku lūpų armonikėlę, pučiu ir karvių nežiūriù Dgč.tausoti: Jei pats savo sveikatos nežiūrė̃s, tai niekas kitas dėl jos nepasirūpins Skrb. Žiūrė́k, kad ir šiandie užtekt, ir juodai dienai likt Ps. Tėvo pinigais pirkta [mašina], tai nežiūrì, jeigu savais būtum nupirkęs, tai tada gal žiūrė́tum Skp. Nieko nežiū́ro jauni drabužio Drsk. Bene pirktas daiktas, – pirktą valgai ir žiūrì Grš. 11. intr. stengtis: Pjaudamas rugius žiūrė́jo, ka par ilgos rugienos nepalikt Skrb. Ji žiū̃ri tik grobt ir grobt, daugiau nieko Sml. Žiū́ro tik dėl savę[s], visi toki Žln. Žiūrė́jom tik, kad badu nenunokt Antz. Kiti žiūrė́davo sėti par jauną ar par pilnatį Jnšk. Už trijų metų grįžta iš kariuomenės, ale jis kolūkin negrįžta: miestan žiū̃ri Šš. Sveiki išlikt žiūrėsime, kad bus tvirti ir žmonės Vd. | refl.: Žmogus žiū́rais ir gyveni Drsk. 12. intr. tvarkytis: Nežiūrė́k tu čia, nedabyk, ba degs vėl tavo troba Kpč. | refl.: Vaikai atvažiuoja, vaikai ir išvažiuoja – pati žiūrė́kis Drsk. 13. intr. klausytis (ppr. gėrintis ar stebintis): Kai seni dainuoja gražiai – išsižiojus žiūriù Trgn. Jis mums ką pasako, mes žiū̃rim Smln. Ji vieną žodį ruskai, kitą lenkiškai, o žmonės žiū́ro Dg. 14. intr. skaitant mokytis: Tėvai sakydavo: nežiūrė́k tiek daug į tas fybeles, – ir siųsdavo prie kokio darbo Plšk. Iš knygos žiūrė́si, kaip kiaules šert (juok.) Žl. Ana (žmona) knygos, laikraščio žiū̃ri (klauso jų patarimų) Žl.tr. skaityti: Kas te bežiū̃ria tą laikraštį Kp. 15. intr. norėti: Eini, neši i žiūrì, ka jis padėtų nešt Jrb. 16. intr. sakoma stebintis, patariant, perspėjant, nurodant, norint atkreipti dėmesį į ką: Žiūrė́k, kokia iš jos gaspadinė pasidarė Lzd. Tai aš sumokėjau, žiūrė́kie, penkis rublius Snt. Dar žiūrė́k, apsidairyk, [čigonai] vištą pagaus Slm. Anksti, paukštyt, uždainavai, žiūrė́k, kad katinelis nesuėst Prng. Vaikščioja po daržą [starkus], agurką, žiūrėk, sukapojo sukapojo, surijo, o bent vieną įsikandęs ir neša Kp. Va, žiūrėk, apsiniaukė – ir pradės lynot Mžš. Žiūrė́k, kitas pragyvena, nieko nėr, nei jokios ligos, jis laimingas Kpr. Pakvėpink, žiūrė́k, nebetikęs kvapas Šmn. Žiūrė́k: senovė[je] valgė barščius, kopūstus i gyveno šimtą metų Jrb. Žiūrė́k, atsisėdi, ir nebeina teip darbas Ant. Žiūrė́k, ka tik žmonos nėr, vyras pardavė [ką nors slapčia] Žg. Kol gaspadinė pusrytį paruošia, tai, žiūrė́k, kiek iškuli Pl. Pabuvę pabuvę [vyrai], žiūrėk, ir išeina (palieka žmonas) Všn. Vakarienė ir, žiūrė́k, jau dešimta vienuolikta Ant. Žiūrė́k, ar ne mūsų katinas dyrina pieva Lel. Žiūrėk – ir jo čia esama J.Jabl. Žiūrėk, sūneli, būk geresnis žmonai, kaip man kad buvai Gdr. Žiūrė́k, kiek siūlo priteniota Slk. Kad dabar, žiūrė́k, katrie rūko, tai da ilgiau gyvena Mžš. Tik žiūrėk, laikykis tvirtai ir neprasitark niekam J.Balč. Vos išginė, žiūrėk, saulė tuoj tekės, darbininkai kelsis darban eitų V.Krėv. Žiūrėk, į vakarą susirinks lietus A.Vien. Bet, žiūrėk, užsiklausai to girksėjimo, tik makt koją į srutas arba į karvės kepaišį K.Saj. Metai kiti, žiūrėk, besižviegauja su bernais padaržinėm, pasodėm J.Balt. O ir mūsų mama, žiūrėk, ėmus ir nubėgs į Žvirblius A.Vaičiul. Žiūrėkit, lazdas geras pasiimkit, – tarė ji mudviems, – gink Dieve, kad kas neužpultų J.Bil. Žiūrėkit tiktai: namelis tebėra nesugriautas, ir pakrypusios pušaitės tebesipriešina jūros vėjui S.Zob. Žiūrė́k, kad būt kelnios šventam Petrui JT280. Žiūrėk, kad daugiau tep nepadarytum! Vrb. | refl.: Žiūrúos, ka jūs gerai gyvenat Krž. Žiūriúos, vis trumpesnis ir trumpesnis [rietimas]: regis, aš ir nė nepjoviau Ob. Tai tu žiūrė́kis, važiuo[ja] visi namo Erž.
◊ akimìs žiū̃rint bematant, labai greitai: Daug muilo išeina akim̃ žiū̃rint Lnkv.
ant pir̃štų žiūrė́ti domėtis, ką veikia: Dabar uošvienė, žinoma, nieko nesakys, bet labai žiūrės martelei ant pirštų I.Simon.
aukštỹn žiūrė́ti būti mirusiam: Po penkių metų gal aš jau aukštỹn žiūrė́siu Jrb.
báimė žiūrė́ti baisus, smarkus: O perkūnija buvo báimė žiūrė́t! Erž.
gražù žiūrė́ti daug yra: Gausumai šiemet bulbų – išversi kelmą, tai net gražù žiūrė́t Slm.
į akìs žiūrė́ti
1. būti arti ko, grėsti: Sibire mum badas į akìs žiūrė́jo Bgt. Dirbs, kai badas į akìs žiūrė̃s PnmA. Jam mirtis žiū́ro į akìs VšR. Jokūbas negauna darbo, neturi uždarbio, badas jau žiūri jiems į akis Žem. Kap jau paskuitinė akýsa žiūrė̃s, tada anta stalo gulsies (operuosies) Drsk.
2. tykoti, laukti: Jei savo turėsi, kitiem akýsna nežiūrė́si Mrc. Senatvė[je] žiūrė́k į akìs, kad ką duotų Rmš.
3. priekaištauti: Nedaryk nieko – pagadinsi, paskui žiūrė́k tau į akìs Dkš.
4. išgyventi: Kas kartą matė saulės patekėjimą nuo Beštau viršūnės, tas laimei į akis žiūrėjo A.Vien.
į dañgų žiūrė́ti
1. nesirūpinti: Į burną niekas neįdės, kas į dañgų žiūrė̃s Tlž.
2. dėtis šventuoliu: Ne pėsčias ir Lebedys: tas tai į dangų žiūri, o nuo žemės grobsto A.Vien.
į dantìs nežiūrė́ti
1. nepaisyti, nesirinkti: Smertis į dantìs nèžiūra, ar senas, ar jaunas Šll. Toks vyras buvo ir mirė, kaip sako: smertis į dantìs nežiū̃ri Snt. Smertis dantýsna nèžiūri, kap mirt reikia Zt. Kai mane kas užkabina, aš nežiūriù į dantìs, tuoj trenkiu Jnš. Pažįstami nepažįstami – į dantis nežiūrėsi, o žodeliu ir juos galima pavaišinti P.Cvir.
2. nesigailėti: Kai išleido tarnaut, gaspadorius dantýsna nežiūrė́jo Lb.
į dantìs žiūrė́ti taikytis, taikstytis: O gal jie tau į dantis žiūrės, kai tu jų turtą glemši? J.Balt. Tai gal aš jam dantỹs žiūrė́siu?! Ds. Matai, aš tau žiūrė́siu dantỹs! Aln.
į kišẽnę žiūrė́ti tikėtis gauti: Nežiūrėk svetimon kišenėn Rk. Ana gretinas, kešẽnėn žiū̃ri Tr.
į kìto rankàs žiūrė́ti tikėtis pagalbos, pašalpos: Blogai, kai reikia į kìto rankàs žiūrė́t Šk.
×į kõrką žiūrė́ti gerti (svaigalų): Kap tik dvieju sustinka, tep kõrkon ir žiū̃ri LKKXIII128(Grv).
į paskuĩtinę žiūrė́ti laukti mirties: Ing paskuĩtinę žiū́rau, su galu jau DrskŽ.
į plùnksnas žiūrė́ti pagal išorę vertinti: Jei tik į plunksnas žiūrėsi, prapulsi, vargan įkrisi visam amžiui J.Paukš.
į [svẽtimas] rankàs žiūrė́ti tikėtis pagalbos, pašalpos: Kol paeinu, į svẽtimas rankàs nežiūrė́su Krš. Paskui už savo kruviną darbą žmogus turi žiūrėti ponui į rankas, kuomet primes kokį kąsnelį Žem.
į sáują sáu žiūrė́ti būti savanaudžiam: Kiekvienas žiūrėjo sau į saują Upn.
į svẽtimus nagùs žiūrėti tikėtis pagalbos: Motina sakė, kad kiekvienai mergaitei reikia mokėti adatą valdyti, susilopyti ar ką pasitaisyti – nežiūrėti į svetimus nagus Žem.
į tą̃ pùsę nežiūrė́ti visai nesidomėti ir nesirūpinti: Tėvai tik duokit, gavę [vaikai] ir in tą̃ pùsę nežiū́ro Brš.
į víeną lùbą žiūrė́ti merdėti: Kai žiūrė̃s į víeną lùbą, tada šauksis kunigo Zp.
yrà į ką̃ žiūrė́ti stiprus, gražus: Bet ir yra į ką žiūrėti – kaip nulietas vaikinas Žem.
iš aũkšto žiūrė́ti niekinti didžiuojantis: Į kitus, jokiai korporacijai nepriklausančius, žiūrėjo iš aukšto ir su panieka A.Vencl.
iš sàvo var̃pinės žiūrė́ti kng. savanaudiškai vertinti: Sukviesk valdybą, išaiškink, kad reikia, kad negalima žiūrėti tik iš savo varpinės .
iš svetimų̃ rañkų žiūrė́ti tikėtis naudos: Blogai, kai reikia iš svetimų̃ rañkų žiūrė́t Kzt.
kaĩp į krùviną žiūrė́ti nekęsti: Žiū̃ri į jį kaĩp į krùviną Dbk.
kitomìs (kitóniškomis) akimìs žiūrė́ti kitaip vertinti: Jau kitoniškomis akimis ėmė į savo vadovus žiūrėti, pamatę, jog ne viskas taip šventa, kaip jiems sakoma Žem.
kreivà akimì nežiūrė́ti visai nesidomėti: Kad aš jos vietoj būč, tai in jį kreivà akià nežiūrė́č Skdt.
kreivaĩ žiūrė́ti niekinti, nemėgti: Matyt, ji nebuvo pratusi kreivai žiūrėti į stikliuką J.Gruš.
neĩ (nė̃) válgyti, neĩ (nė̃) žiūrė́ti labai maža (ko valgomo): Nė válgyt, nė̃ žiūrė́t tos duonos Gs. Tai padėjo: nei valgyt, nei žiūrėt Ar. Duoda mėsos: kol nė̃ žiūrė́t, nė̃ valgyt Sug.
nėrà žiūrė́ta nereikia paisyti: Kaip reiks pinigas ataduot, tai nė̃r žiūrė́ta . Nėr žiūrėta, ką ji spirias Lp.
nórs žiūrė́k gražu: Kad kuopia karvės dobilus, tai nórs žiūrė́k! Ds.
pántis žiū̃ri apie muštiną neklaužadą: Jonuk, jau pántis į tave žiū̃ri! Rs. per pẽtį žiūrė́ti
1. prastai dirbti: Aš per pẽtį nežiū́rau, o dirbu Mrc. Mano žentas per pẽtį nežiū́ro Lp.
2. niekinti: Juk vokietis visada per petį į būrą žiūri, ar gentis kitaip darytų? I.Simon.
per pirštùs žiūrė́ti būti abejingam: Ne savo turtas [kolchoze] – žiū́ro tep per pirštùs DrskŽ. Per pirštùs valdžia žiū́ro, [visi] vagia Drsk. O ponas jamui tavo to daleidžia o per pirštus žiūri ant nupuolio tavo MP86.
per velė́ną žiūrė́ti būti mirusiam: Kas matė, kas šnekėjo [pokaryje], tas par velė́ną žiū̃ria Grd.
pro kaĩrį pẽtį žiūrė́ti nesidomėti, laikyti nieku: Kad jis į mane pro kaĩrį pẽtį žiū́ro! Mrj.
pro pẽtį žiūrė́ti
1. atmestinai dirbti: Kai šienapjūtė, rugiapjūtė, pro pẽtį nežiū́rai Gdl. Jei dirbsi ir pro pẽtį žiūrė́si, nieko nebus Vv.
2. niekinti: Visi čia į mane pro pẽtį žiū́ro, manim nepasitiki Mrj.
pro pirštùs žiūrė́ti
1. atmestinai dirbti, nešeimininkiškai elgtis: Nieko nėr, bet iš kur gali būt, jeigu žėdnas žiū́ro pro pirštùs Graž.
2. nekreipti dėmesio: Tankiai motina, nors numanydama, žiūri į tokius darbus pro pirštus Žem.
sàvo nósį (nósies, snãpo, šìkną) žiūrė́ti rūpintis savo reikalais: Tu savo nosį žiūrėk… – sumurmėjo Ignis Žem. Ė, ne ta[vo] reikalas, tu tik žiū̃r sà[vo] nosies, ė kitų nežiū̃r LKKXIII139(Grv). Blogai, kad dažnai kiekvienas savo snapo žiūri . Aniulkė sàvo šìkną žiū́ro, tik kitus sukuria (sukursto) Drsk.
skersà [akim̃] nežiūrė́ti visai nekreipti dėmesio: Jis į mane nė̃ skersà akià nežiū̃ria Kair. Zose dėta, aš nė skersa nežiūrėčiau į tą Topylį Žem.
skersaĩ žiūrė́ti rodyti nepritarimą, nepasitenkinimą: Į Martynienę, kol vyras tebegyveno, skersai žiūrėjo, kam ji nieko nedirba Žem.
skersomìs žiūrė́ti kreipti kiek dėmesio, domėtis: Manęs nori Pagiriukas…, o ir Stasiukas Milašiukas skersomis į mane žiūri… ir jiems tinku Žem.
su sùbine nežiūrė́ti vlg. visai nesidomėti: Lakstė lakstė apsukui, o daba nė su sùbine nežiū̃ria Jnš.
žaliaĩ žiūrė́ti pykti: Vis tiek aš in jos žaliaĩ žiūriù Dv.
žiūrė́k ir norė́k (ir séilę rýk) sakoma žavintis: Kiaušiniai – žiūrė́k ir norė́k! Pn. O jų gražumas, tai net širdis salpsta: jaunos, plaukai geltoni, ilgi, kad žiūrė́k ir norė́k LTR(Kp). Duktė buvo taip graži, kad tik žiūrė́k ir séilę rýk Kp. žiūrė́ti kur̃ várnos lẽkia (lekiója) žiopsoti, dairytis: Žiūrėk, ką dirbi, ale nežiūrė́k kur̃ várnos lẽkia Šn. Darbą dirbdamas nežiūrėk kur varnos lekioja LTR(Vl).
\ žiūrėti; apžiūrėti; atsižiūrėti; dažiūrėti; įžiūrėti; išžiūrėti; nužiūrėti; pažiūrėti; paržiūrėti; peržiūrėti; piesižiūrėti; pražiūrėti; prižiūrėti; razžiūrėti; sužiūrėti; užžiūrėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • žiūrėti — vksm. Žiūrėti į lai̇̃krodį, į véidrodį, pro lángą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • akis — akìs sf. (4) 1. regėjimo organas: Ãkys mėlynos, melsvos, juodos, rudos, pilkos, žalsvos, tamsios Rm. Kęstutis lyties buvo aukštos, sausas, akys žiburiuojančios, skaisčio veido S.Dauk. Balkšvos ãkys (išgėręs), ką jis bematys? Kp. Vaiko ãkies… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pražiūrėti — pražiūrėti, pražiū̃ri (pràžiūri Škn, Pgg, pražiūro), ėjo Rtr, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1 1. intr. R, MŽ, MŽ435, Sut pradėti matyti: Aklas pražiūrėjo, t. y. pradėjo veizdėti J. Vėl mergaitė pražiūrėjo, o buvo nemačius Rmš. Paskiau ėmė sakyt, ėmė kalbos eit …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • daboti — ×daboti, oja, ojo (l. dbać) tr., intr. 1. saugoti: Ji namie liko, vaikus daboja Rm. Senis bites daboja, kad neišspiestų Rm. Aš per naktelę nemigau, bėrąjį žirgą dabojau JD834. Šunelis paloja, namelius daboja JV1008. Dabok kalinį, kad neišspruktum …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • spiginti — spìginti ( yti K; Q213), ina, ino K 1. intr. I, Kos36, K, MitI20(Rg), J, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Varn, Rdn labai šalti: Žvirbliui bėda tik tuomet, kada ima baisiai šalti, kada speigai spigina J.Jabl. Teip šarpiai šiandien spigina, kad dantys klaba… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įžiūrėti — įžiūrėti, įžiū̃ri (įžiū̃ria, į̃žiūri, įžiūro), ėjo 1. tr. Rtr, ŠT48, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1 žiūrint pamatyti, išsiaiškinti detales, atskirti, įžvelgti: Įžiūrėti, koks yra N. Įžiūrėjo – žmogus gulia Vn. Pro langą inžiūrėjo mane, kad aš tenai suėmęs žandą …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šalis — 1 šalìs sf. (4) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; SD1176, SD111, H, R, MŽ, Sut, LsB236, M, L 1. dešinė ar kairė kūno liemens pusė, šonas: Ne, ne pryšakė[je], an šaliẽs vis buvo segamos kelnės vaikių End. Žmogaus į šalìs yr pažastės Plšk. Turėjau šalỹ… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šaltas — šaltas, à adj. (3) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ, a (1); SD111,83,216, SD157, R, MŽ, Sut, I, N, M, L pršn. karštas, šiltas. 1. kuris žemos ar palyginti žemos temperatūros: Įbridau Lėvenin – dievuliau, kad [v]anduo šaltas! Kp. Skarytę… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • žiopsoti — žiopsoti, žiõpso (žiõpsia, žiopso DrskŽ, oja N), ojo intr. KBII179, K, Rtr, RŽ, DŽ, KŽ; L 1. M, J.Jabl, Š be dėmesio būti, laukti, stovėti išsižiojus, žiūrėti nustebus: Ko žiopsaĩ į mane? KI62. Žiopsoti pro langą NdŽ. Mano aktarus (hektarus)… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • žiūrinėti — žiūrinėti, ėja, ėjo K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; N, LL156, L iter. dem. žiūrėti: 1. Nereikia čia tep žiūrinėt DrskŽ. Ko mama žiūrinėji an jo? Lp. Ka tu žiūrinėji po visus kampus kaip šuo pasalančius! J. Čia žiūrinėjo žiūrinėjo, jau jis čia tą savo ožką… …   Dictionary of the Lithuanian Language